pradantis

1 pradañtis sm. (2), prãdantis (1) Plt, Brs, pradantys (3^b) J.Jabl žr. pradantė: 1. Skd, Brs, Šl, Švn Šmėkso pradantỹs, kaip išsižioja J. Visi mano vaikai su prãdančiais Slnt. Gražus vyras, tik par daug didelis pradantỹs Štk. Ji tokiais dideliais pradañčiais Grž. Kad podė nebūtų su prãdančiu, kūmas reik pry stalo susvadinti kietai (juok.) Šts. Nesisėskit, kūmai, toli vienas nuo kito – vaiko bus didelis pradañtis (juok.) Kkl. Pradantùkas kaip yr, ta atrodo, ka dantis ištrupėjęs Lkv. 2. Pradantỹs bus, kad didis tarpas tarp dantų skieto J. Skiete yra daug prãdančių, ir audeklas mat koks išejo Grg. Paliko tuštį skieto dantį, i pradantỹs paliko audekle Štk. Šitas grėblys su pradančiù Ds. Geldelės dantelis laikosi kitos geldelės pradančiuose S.Mast.